2020-10-14 Paplūdimio tinklinis

Lietuvos patirtimi dalinosi vienas geriausių pasaulio paplūdimio tinklinio trenerių

Lietuvos sostinėje Vilniuje penkias dienas viešėjo vienas geriausių pasaulio paplūdimio tinklinio trenerių italas Marco Sulustri ir jo tautietis, fizinio parengimo treneris Fabrizio Magi.

Galimybę pasikviesti šiuos garsius specialistus į mūsų šalį Lietuvos tinklinio federacija (LTF) gavo pateikusi projekto paraišką Tarptautinei tinklinio federacijai (FIVB) ir laimėjusi konkursą „Treneris treneriui“ programai.

LTF atstovai džiaugiasi, kad pavyko suderinti mokymų grafiką su tokiais patyrusiais specialistais, nes jie nuolat dirba su elitiniais sportininkais. Visgi visos organizacinės kliūtys buvo įveiktos ir Lietuvos paplūdimio tinklinio treneriai, taip pat ir dar sportuojantys, bet jau treneriais dirbantys vieni geriausių mūsų šalies žaidėjų įgijo ypač naudingos patirties.

Foto: S. Čirba

„Marco pasidalino savo patirtimi, kurios turi labai daug. Lietuvos treneriai turėjo galimybę sužinoti kažką naujo apie treniravimo metodikas. Visiems buvo labai įdomu ir naudinga, ypač tokiu karantininiu laikotarpiu. Abu treneriai iš Italijos čia dirbo nuo ryto iki vakaro. Buvo akcentuoti ne tik techniniai dalykai, bet ir testavimai, fizinis pasiruošimas. Manau, kad visi treneriai, kurie dalyvavo ir klausėsi, per šias dienas patobulėjo, – teigė LTF viceprezidentas ir geriausių šalies paplūdimio tinklininkų treneris Marius Vasiliauskas. – Džiaugiamės, kad FIVB suteikė tokią galimybę, Tokie profesionalai kaip Marco ir Fabrizio visada būna labai draugiški. Ir Lietuvoje, ir Italijoje turime sportuojančių vaikų, todėl kai lygis plius-minus yra panašus, tai visada smagu pasidalinti savo patirtimi. Kontaktais apsikeitėme, todėl kai nebeliks kelionių apribojimų, bandysime toliau su šiais specialistais draugauti“.

M. Solustri yra buvęs profesionalus paplūdimio tinklininkas, 1980-1990 metais žaidęs aukščiausio lygio turnyruose visame pasaulyje. Jis treniruoja arba treniravo olimpinėse žaidynėse dalyvavusias komandas iš Italijos, Austrijos ir Rusijos. Kaip treneris jis penkis kartus tapo Europos čempionu, kartą – planetos vicečempionu. Jis yra vienas iš Europos paplūdimio tinklinio pionierių ir įkūrė pirmąją paplūdimio tinklinio mokyklą Italijoje. Šiuo metu jis treniruoja vieną geriausių Italijos porų Enrico Rossi ir Adrianą Carambulą.

Foto: S. Čirba

Po treniruočių stovyklos Lietuvoje M. Solustri pasidalino savo mintimis su LTF.lt.

– Turite daug patirties su geriausiais Europos ir pasaulio žaidėjais bei treneriais. Kokias pagrindines savybes turi laimintys treneriai?

–  Manau, kad geras treneris yra tas, kuris sugeba visas geriausias žaidėjų savybes išspausti per trumpiausią įmanomą laiką. Lyginant geriausius žaidėjus, tai visi jie dirba su skirtingomis sistemomis. Tai normalu, nes kiekvienas žaidėjas yra skirtingas. Todėl sunku pasakyti, ką reikia padaryti, kad išnaudotumėte geriausias žaidėjų savybes. Jei žaidėjas kiek silpnesnis, tai pastangų reikės įdėti daugiau. Geras treneris turi rasti raktą, kuris leistų aptikti geriausias žaidėjų savybes. Negalvoju, kad treneris gali kažką sukurti, bet jis gali išnaudoti visas žaidėjo galimybes.

– Ar gali toks treneris išugdyti čempioną iš paprasto, ne itin žinomo tinklininko?

– Šiomis dienomis kaip tik diskutavome su kolegomis, kad net jeigu žaidėjui yra 17-19 metų, dar negalima nusakyti, koks geras jis bus. Kartais galima kažką įžvelgti, kartais matosi žaidėjo talentas, bet jis nieko nepasieks jei neturės disciplinos. Taip pat galima turėti puikius fizinius duomenis, bet nieko nebus jei žaidėjui trūks koordinacijos arba jo motyvacija nebus pakankama. Visi čempionai pasakys, kad laimėti gali tik žmonės su milžiniška motyvacija, gera disciplina, puikia fizine forma ir tinkama koordinacija.

– Ar įmanoma pasiekti aukštumų be trenerio?

– Galbūt ir įmanoma tapti čempionu be trenerio, bet būdami su treneriu, žaidėjai gali tapti geresniais. Geras treneris paprastai padeda žaidėjams atrasti kažko naujo ir taip padidina jų jėgą.

– Kas yra sunkiausia, dirbant su jaunais žaidėjais?

– Yra keletas aspektų, kurie labai svarbūs norint suprasti, su kokiu noru vaikai sportuoja. 13-14 metų jaunuoliai gali būti aukšti, šoklūs, greiti, bet dažnai atsiranda problema, kad jie nebenori vien tik sportuoti. Jie nori žaisti su draugais, susitikinėti su antromis pusėmis, linksmintis. Tai, ką supratau daugybę metų dirbdamas treneriu – pats svarbiausias dalykas yra motyvacija ir disciplina. Žaidėjas turi sau pasakyti – „Aš noriu būti tinklininkas“. Toliau jau galima tobulinti įgūdžius. Galima nuolat stiprinti techniką ir taktinį suvokimą. Žinoma, svarbūs yra ir duomenys. Jeigu esate 180 cm ūgio, niekaip negalėsiu to padidinti, bet užtat galima jus padaryti greitesniu ir stipresniu. Mūsų darbas toks ir yra – identifikuoti žaidėjų potencialą ir padaryti juos dar geresniais.

– Lietuvoje dažnai traktuojama, kad klasikinis ir paplūdimio tinklinis yra skirtingos sporto šakos, todėl renkantis tarp to, į kurį tinklinį leisti savo vakus, dažnai kyla klausimas, kokią tinklinio kryptį reikėtų parinkti vaikams. Ar yra svarbu, kokį tinklinį pradėti žaisti vaikams?

– Paplūdimio ir klasikinis ( – salės tinkl., aut. past.) tinklinis yra skirtingi. Paplūdimio tinklinis yra labai sudėtingas sportas, kurį žaisti fiziškai yra sunkiau, kadangi žaidžia ne šeši, o du žaidėjai. Taip pat paplūdimio tinklinis reikalauja daugiau technikos. Žaidėjai privalo būti įvairiapusiški. Prieš 20 metų paplūdimio tinklinis atrodė kaip smagus pasižaidimas tarp draugų prie jūros, aplink – žavios merginos su bikini. Dabar tai labai stiprus sportas. Ir tą matome visame pasaulyje, įvertindami, kiek atsirado profesionalių žaidėjų ir trenerių. Manau, kad vaikams geriausia yra pradėti nuo paplūdimio tinklinio, nes salėje reikia daug dirbti su perdavimais aukštyn iškeltomis rankomis, aikštėje yra šeši žaidėjai. Tuo tarpu paplūdimio tinklinyje labai svarbi yra reakcija, reikia itin daug dirbti su koordinacija. Man patinka tiek klasikinis tinklinis, tiek paplūdimio tinklinis, bet jeigu būčiau tėtis, vaikams rekomenduočiau pradėti sportuoti nuo paplūdimio tinklinio. Tai yra naudingiau tiek dėl koordinacijos lavinimo, tiek dėl fizinių savybių tobulinimo. Taip pat manau, kad paplūdimio tinklinį vaikams žaisti yra tiesiog smagiau.

– Tinklinis Italijoje yra labai populiarus, turite labai daug žaidėjų, bet matome, kad pasaulio lygmeniu paplūdimio tinklininkų iš Italijos nėra daug. Ar Italijoje paplūdimio tinklinis gauna mažiau dėmesio nei salės?

– Taip, tai tiesa. Pagrindinė priežastis – mūsų federacija nepadeda paplūdimio tinklininkams kai jiems sukanka 19-20 metų. Labai sunku būti profesionaliais paplūdimio tinklininkais, nes reikia daug keliauti, vykti į treniruočių stovyklas, o tai brangiai kainuoja. Dėl to žmonės renkasi salės tinklinį. Klubai gali pasiūlyti atlyginimą, nereikia rūpintis dėl trenerio ir kitų piniginių reikalų. Bet aš nekaltinu federacijos, visada viskas priklauso nuo žaidėjų. Jeigu labai to nori, tai to reikia siekti. Kai pats buvau 20-ies metų, išvykau į Kaliforniją (JAV). Pats pirkau bilietus, nuomojausi automobilį, nes labai norėjau sportuoti. Jeigu mėgstate sportą, negalima laukti. Reikia investuoti savo pinigus, savo laiką, savo energiją 1-2 metus. Ir tai negarantuos, kad jūs tapsite sėkmingu žaidėju. Bet galbūt tokiu tapsite. Tada atsiranda darbas su rėmėjais, palaikymas iš federacijos. Taigi, nesunku suprasti, kad paplūdimio tinklinyje išlieka tik stipriausi.

– Gal teko matyti Lietuvos paplūdimio tinklininkus? Kokį įspūdį jie palieka?

– Nesu matęs daug Lietuvos komandų pastaruosius trejus metus, nes su savo žaidėjais dažniausiai dalyvauja tik keturių arba penkių žvaigždučių FIVB turnyruose. Lietuviai galbūt dalyvauja tokių turnyrų kvalifikacijoje, bet ne pagrindinėse varžybose. Žinau, kad yra keletas gerų komandų, viena iš jų žaidė FIVB vienos žvaigždutės turnyro finale. Viešėdamas Vilniuje, atkreipiau dėmesį į ūgiu pasižyminčių, jaunų, duomeningų vaikinų, kurie gali būti gero, tarptautinio, lygio žaidėjais. Kiek žinau, jie gali žaisti ir salės tinklinį, todėl Lietuvos tinklinio federacija turėtų paraginti juos orientuotis tik į paplūdimio tinklinį. Didžiausia problema yra rasti jiems tinkamus partnerius kai žaidėjų pasirinkimas nėra didelis. Geras paplūdimio tinklinio sėkmės pavyzdys yra Latvija. Ji turi būrį žaidėjų, kurie visus metus sportuoja tik ant smėlio, o mes matome net dvi jų komandas pasaulio elite.

– Vilniuje viešėjote su fizinio rengimo treneriu F. Magi. Kiek svarbus yra fizinis pasirengimas paplūdimio tinklinyje?

– Kaip tik Fabrizio apie tai skaitė paskaitą Lietuvos treneriams. Manau, kad fizinis pasirengimas yra labai svarbus, ypač ruošiantis varžyboms. Geras fizinis pasirengimas leidžia sustiprinti nugarą, patikrinti, ar kūnas dirba teisingai, įvertinant visas rizikingiausias vietas – pečius, sąnarius, klubus, kelius, kulkšnį. Taip pat labai svarbūs yra stabilizacijos prevencija, maisto papildų ir vaistų vartojimas. Tai yra sritis, kurią labai svarbu akcentuoti. Dažnai treneriai sako, kad kai kažko trūksta, tereikia per treniruotes naudoti daugiau svorio ir bus gerai. Deja, pirmiausia reikia suprasti, kaip kūnas veikia. Kūnas turi būti tinkamai paruoštas. Tai svarbus momentas, nes pastebiu, kad daug merginų patiria peties traumas. Manome, kad pečiai nebuvo tinkamai paruošti, o tai lėmė fizinio pasirengimo metu parytos klaidos.

– Keletą dienų dėstėte paskaitas ir bendravote su Lietuvos treneriais. Kokį įdomiausią klausimą išgirdote iš jų?

– Visi buvo labai susidomėję ir tas labai smagu, nes mėgstu dalintis savo žiniomis kai manęs yra kažko klausiama. Sulaukiau daugybės klausimų, todėl tai parodo, kad žmonės čia tinkliniui jaučia didelę aistrą. Buvo ir keletas itin suktų klausimų, kurie mane nustebino. Viena trenerė manęs paklausė, ar tokia mergina kaip ji, gali tapti elitine žaidėja. Tai yra geras klausimas, nes ji nori įvertinti savo kūno kalbą, asmenybę ir galimybę pasiekti gerą lygį. Tai parodo, kad žmonės yra labai protingi. Jie supranta sportą ir nori jame atrasti naujų dalykų.

– Ko palinkėtumėte Lietuvos paplūdimio tinkliniui?

– Pirmiausia, noriu padėkoti LTF už šiltą priėmimą. Ypač LTF vadovams, treneriams ir žaidėjams. Man tai buvo puikus laikas. Sakau tai, nes visa programa buvo puiki, o dalyvių atsidavimas – fantastiškas. Labai tikiuosi, kad dar galėsiu čia sugrįžti, o kas norės, galės atvykti pas mane į Italiją. Kviečiu pas save pasitreniruoti keletą 13-14 metų jaunuolių, kurie galėtų sportuoti mokykloje Romoje su keletu Italijos vaikų. Taip pat jiems tai būtų įdomi kultūrinė patirtis. Vaikai galėtų ne tik sportuoti, bet ir pažinti kitą šalį bei susirasti naujų draugų. Jiems tai yra labai svarbu. Po to, norint siekti aukščiausio lygio, reikės daug dirbti. Viskas yra įmanoma, net ir patekti į dešimtuką pasaulyje. Matau, kad federacija dirba teisinga linkme. Džiugu, kad yra kviečiami patyrę treneriai, organizuojami seminarai. Manau, kad ateityje galėsiu savo žiniomis prisidėti ir aš. Kaip treneris jau tampu veteranu, todėl planuoju ateityje keliauti po pasaulį ir dalintis savo žiniomis su mažesnių šalių sportininkais.

– Ačiū už pokalbį.

Daugiau interviu su žinomu strategu ir susipažinti su jo mąstysena ir filosofija, galima čia: