D. Čerka: esant dabartinei sistemai, sporto šakos vystymas tampa sunkiai įmanomas

Pasibaigė trijose šalyse vykęs 2019 m. Europos jaunių vaikinų (iki 17 metų) ir merginų (iki 16 metų) tinklinio čempionatai, kuriuose triumfavo Prancūzijos jaunuoliai ir Turkijos sportininkės.

Kroatijoje ir Italijoje vykusio merginų čempionato finale Turkijos tinklininkės 3-0 (25:20, 25:20, 25:20) nugalėjo Italijos bendraamžes.

„Esu be galo laimingas. Mano mintyse dabar sukasi viso šio nuotykio pradžia, kuomet mes susirinkome kartu pirmą kartą ir pradėjome augti kaip komanda. Dabar galime skinti derliaus vaisius. Tai padarė mane labai laimingu“, - sakė Turkijos rinktinės treneris Rasitas Inancas.

Mažajame finale Rusijos rinktinė 3-1 (25:19, 18:25, 25:18, 25:14) įveikė Slovėnijos komandą.

Bulgarijoje vykusiame finaliniame vaikinų čempionato etape triumfavo prancūzai, kurie finale 3-1 (25:20, 23:25, 25:20, 25:13) įveikė šeimininkus bulgarus.

„Tai buvo puikus mačas. Abi komandos pelnė daug taškų, jautėme spaudimą, bet susidorojome su tuo. Turėjome daug sirgalių iš Prancūzijos, kurie mus palaikė. Neįtikėtina, kad mes laimėjome,“ - sakė geriausiu čempionato žaidėju pripažintas prancūzas Nathanas Canovas.

Trečiojoje vietoje liko Lenkijos rinktinė 3-0 (26-24; 28-26; 25-21) įveikusi Čekijos atstovus.

Europos čempionato finaluose susitiko po 12 stipriausių Europos vaikinų ir merginų tinklinio rinktinių, kurie siekdami nueiti iki finišo turėjo peržengti du čempionato etapus. Pirmajame etape dalyviams reikėjo peržengti savo zoninių asociacijų barjerą. Pagal Europos tinklinio konfederacijos suskirstymą Lietuva priklauso Europos Rytų tinklinio zoninei (EEVZA) asociacijai, į kurią įeina vienos giliausias tinklinio tradicijas turinčios ir stipriausios Europos ir pasaulio tinklinio šalys, tokios kaip Lenkija, Rusija, Baltarusija, Ukraina, Latvija ir Estija.

Antrajame etape dalyvaujančių komandų priešininkai paskirstomi burtų keliu iš skirtingų Europos šalių pirmuosius etapus praėjusių komandų. Iš viso čempionatą pradėjo 36 šalių atstovai vaikinų grupėje ir 34 šalių rinktinės – merginų grupėje.

Lietuvos jaunių rinktinės, deja, neįveikė pirmojo Europos čempionato atrankos etapo ir į finalinį etapą nepateko. Lietuvos merginos atrankos turnyre Lenkijoje nugalėjo gruzines ir užėmė septintąją vietą, o vaikinai pasiekė analogišką rezultatą ir buvo priešpaskutiniai - septinti - turnyre Armėnijoje.

Į čempionato finalus nepateko ir mūsų kaimynės Latvija ir Estijos sportininkės. Jų rinktinės suklupo antrajame čempionato etape. Latvijos atstovės C grupėje tarp Rumunijos, Čekijos ir Slovakijos rinktinių neiškovojo nei vienos pergalės, o Estijos tinklininkėms pavyko išplėšti vieną pergalę prieš Austrijos sportininkes D grupėje, tačiau to nepakako praeiti į tolesnį etapą.

„Kiek teko stebėti merginų varžybas, galiu pasakyti, kad tendencija išlieka nepatikusi. Kaip ir anksčiau, nuo finaliniame etape dalyvaujančių komandų, visais aspektais atsiliekame kokius apytiksliai minimum vienus ar dvejus metus. Taip yra dėl to, kad didelės ir tinklinio šalys turi daug didesnį sportininkų pasirinkimą, daug geresnius fizinius duomenis, geresnį fizinį pasiruošimą, geriau techniškai ir taktiškai paruoštus žaidėjus. Komandos anksti pradeda ruoštis čempionatams, turi daug komandą aptarnaujančio personalo, o trenerių štabą sudaro keletas savo srities specialistų. Lietuva visko aukščiau išvardinto neturi ir dar vaikams prisideda pirmų čempionatų stresai, baimės ir jauduliai. Visa tai praeina tik praėjus keletui mėnesių po varžybų ir jau į antrą čempionatą nuvažiavus yra didesnė tikimybė sužaisti pagal savo galimybes. Tačiau su metais pradeda augti taktikos ir psichologijos svarba sporte, o kol kas šiose srityse mūsų treneriai turi ribotą žinių kiekį“, – savo įžvalgomis apie čempionatą dalinosi buvęs Lietuvos jaunių rinktinės treneris Saulius Matikonis.

Galutinėje Europos čempionato įskaitoje Lietuvos rinktinės pasidalino paskutines vietas: vaikinai – 25 (iš 36), o merginos – 25 (iš 34).

Trenerio S. Matikonio nuomonei antrina ir vyriausioji Lietuvos merginų trenerė Jolita Kontvainienė, Italijoje stebėjusi Europos merginų čempionato finalus: „Pirmiausia kas krenta į akis - tai labai geri duomenys. Kiekviena prizininkių komanda turi tris-keturias 15-metes virš 190 cm. Merginos-finalistės demonstruoja labai aukštą žaidimo lygį, atitinkantį Lietuvos moterų čempionatą. Labai aukštas techninis išpildymas, žaidimo taktika taip pat kaip pas suaugusių komandas. Labai įspūdingos visos finalo rungtynės, bet man labiausiai patiko pusfinalis Rusija-Italija, kur vyko dramatiška kova kiekviename aikštelės centimetre ir rusės visą laiką vesdamos, pralaimėjo 2:3. Salėje jaučiamas fantastiškas žiūrovų palaikymas. Labiausiai nustebino, kad šitiek žmonių ateina stebėti vaikų tinklinio - visi norintys net netilpo į nurodytas vietas, organizatoriams teko atidaryti papildomą tribūną. Taip pat į akis krenta trenerių komanda. Prie visų komandų dirba 5-7 žmonės, kiekvienas atlieka savo funkciją. Tik pas Slovėniją buvo du, jos ir liko ketvirtos, ar čia sutapimas nežinau. Teko bendrauti su Rusijos treneriais, jų rinktinė treniravosi po du kartus dienoj, turėjo labai daug pasiruošimo turnyrų”.

Trenerė pripažįsta, kad Lietuvoje situacija yra kitokia. Pirmiausia, Lietuvoje labai mažas žaidėjų pasirinkimas, todėl nukenčia visa atranka ir komandos komplektacija. Turime keletą žaidėjų po 180 cm, visos kitos - žemesnės. Ne mažiau svarbus ir finansinis komandos pasirengimo aspektas.

„Kiek girdėjau, latvės dirba visą vasarą ir jau pradėjo pasiruošimą. Mes tokių galimybių neturime, nes vaikai už viską turi susimokėti. Pabandykim tik įsivaizduoti, kiek kainuotų visos vasaros darbas. Už pasirengimo turnyrus taip pat reikia mokėti. Aš turiu labai daug pakvietimų, galėtume taip pat žaisti daug kontrolinių rungtynių, bet tėvai tiesiog nepajėgūs visur išleisti. Todėl be finansavimo neįsivaizduoju gero pasiruošimo“.

„Mano akimis, Lietuva turi labai neblogus 2006 metų gimimo žaidėjas, kurių duomenys ir techninis išpildymas yra gero lygio ir mergaitės tikrai galėtų žaisti ateityje. Bet ruošiantis tokiomis sąlygomis, jos susidurs su tomis pačiomis problemomis. Išvada - tokiomis sąlygomis, kaip Lietuvoje, gerai pasiruošti yra sunkiai įmanoma. Su tokiomis sąlygomis, kokios yra dabar galime ruoštis tik „mėgėjiškai“.  Mėgėjiškai ruošiamės, mėgėjiškai ir žaidžiame. Skauda širdį, bet tiesa tokia“, – kalbėjo rinktinės trenerė.

Paklaustas apie rinktinių pasirodymo ir pasirengimo Europos čempionatui įvertinimą, Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Darius Čerka pripažįsta, kad jaunųjų Lietuvos sportininkų rezultatas nėra džiuginantis, bet jis nestebina. Tokie rezultatai tik parodo, kad Lietuvoje esanti sportininkų ugdymo sistema neveikia ir aukšto meistriškumo sportininkų pagal ją neugdo.

„Pagal turimas galimybes, kokias ruošti jaunuosius sportininkus suteikia šalies sportininkų ugdymo ir finansavimo sistema, jau daug metų iš eilės yra buriamos Lietuvos jaunių rinktinės, kurios nuolat dalyvauja Europos čempionato atrankose ir Baltijos šalių pirmenybėse. Tačiau kol kas Lietuvoje neišugdome pakankamai pajėgių žaidėjų, kas leistų ne tik suburti nacionalines komandas, bet ir kovoti dėl aukštų vietų. Tam reikia padoresnio valstybės bei savivaldybių požiūrio į sportą, geresnio tinklinio sporto mokyklų darbo bei didesnės trenerių kompetencijos ir atsakomybės už savo darbą“, - teigė D. Čerka.

LTF prezidentas pabrėžė, kad Lietuvoje įsivyravo ydinga praktika, kuomet sporto mokyklos ir jų treneriai privalo orientuotis į rezultatus, o ne aukšto meistriškumo žaidėjų ugdymą.

„Pagrindinė bėda yra ta, kad kol kas daugelis komandinių sporto šakų sportininkus ugdo pagal giliai įsišaknijusią ir primestą sistemą, kurioje sportininkai yra ugdomi sporto mokyklose. Valstybė per savivaldybes skiria nemažai lėšų sporto mokykloms funkcionuoti, tačiau pagrindiniai joms keliami tikslai yra neformalus ugdymas ir vaikų užimtumas. Savivaldybės sporto mokykloms nekelia reikalavimų  pasiekti rezultatų tarptautiniu lygmeniu - pagrindinis dėmesys yra skirtas rezultatams šalies viduje, nuo kurio sąlyginai „priklauso“ trenerių atlyginimai (tarifikacija) ir dėl to pagrindiniu trenerio rūpesčiu tampa tik „vietiniai“ rezultatai. Tai reiškia, kad ir sportininkai sporto mokymo įstaigose yra ruošiami pagrinde tik tokiems rezultatams. Tuo tarpu iš sporto šakų federacijų, atsiskaitant už savo veiklą ir siekiant finansavimo sporto šakos vystymui, valstybė reikalauja konkrečių rezultatų ir pasiekimų Europos, pasaulio čempionatuose ir olimpiadoje. Esant tokiai sistemai sporto šakos vystymas tampa sunkiai įmanomas ir rezultatas sunkiai pasiekiamas. Kitose šalyse yra visiškai kitaip, todėl ir sportas vystosi visai kita kryptimi“, – apgailestavo federacijos prezidentas.

„Kita vertus, vienas iš progreso tinklinio sporto šakoje stabdžių yra vis dar gajus mitas, kad sportininko tikslas turi būti nacionalinė rinktinė. Mūsų kaimynės jau suprato, kad sportininkui nacionalinė rinktinė neturėtų būti jo tikslas, rinktinė yra sportininko darbo rezultatas. Jeigu labiau panagrinėtume tarptautinių rinktinių sudėtis ir jų žaidėjus, pamatytume, kad rinktinių galimybes Europos čempionatų atrankose nusako elitinių žaidėjų skaičius stipriausiose Europos ir pasaulio lygose. Kiekviename profesionaliame sporte žaidėjo siekiamybė, visų pirma, yra patekti į elitinį klubą, kuriame jis ne tik turi galimybę tobulėti, kelti savo meistriškumą, siekti asmeninių rezultatų, bet ir uždirbti pinigų ir iš savo profesijos išgyventi”, - pridūrė D. Čerka.

Nors federacijos neturi svertų keisti valstybės ir savivaldybių nustatytos sistemos, tačiau tikrai turi minčių, kokia kryptimi reikėtų dirbti ir nusiteikusi dirbti su visais treneriais, kurie ateityje bus suinteresuoti ugdyti didelio meistriškumo sportininkus, siekiančius tarptautinių rezultatų.

Federacija pastebi trenerius, kurie nori savo auklėtinius matyti siekiant tarptautinių rezultatų, todėl matant tokią perspektyvą ir norint palaikyti jaunimo motyvaciją, LTF patvirtino ir tolimesnį dalyvavimą Europos jaunių čempionate ir registraciją į 2020 m. Europos jaunių iki 17 metų merginų ir iki 18 metų vaikinų čempionatą ir dalyvavimą jame solidarumo principu. Šį kartą šis sprendimas buvo priimtas papildant sąlyga, kad jeigu šios rinktinės užims Europos čempionate 1-16 vietas (pagal valstybės nustatytus kriterijus finansavimui), joms bus kompensuotos dalyvavimo čempionate išlaidos. 

„Būtent tokie pasiekimai jaunimo grupėje yra vertinami valstybės. Todėl manome, kad yra teisinga, kad sportininkams pasiekus valstybės vertinamus rezultatus, jiems būtų kompensuotos jų turėtos išlaidos. Lygiai tokiu pačiu principu bus finansuojamos ir paplūdimio tinklinio rinktinės. Norint finansavimo, reikės pasiekti valstybės vertinamą rezultatą“, – kalbėjo LTF prezidentas.

Pirminiais duomenimis pirmasis 2020 m. Europos jaunimo iki 18 metų vaikinų ir iki 17 metų merginų čempionato etapas turėtų vykti lapkričio – gruodžio mėnesiais. LTF VK patvirtinti vyriausieji rinktinių treneriai J. Kontvainienė ir J. Adomaitis jau ruošiasi čempionato atrankoms, o rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais prasidės paruošiamosios stovyklos, kurių tikslas bus atsirinkti žaidėjus į jaunių rinktines.